Kontaktai
Lietuvos kalinių globos draugija
Panerių g. 10, Vilnius
Tel. +370 5 2395154

DVIDEŠIMTMETIS

ATSIKŪRUSIAI LIETUVOS KALINIŲ GLOBOS DRAUGIJAI – DVIDEŠIMT METŲ 

 

Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, pradėjo atsikurti įvairios visuomeninės organizacijos, tarp jų ir Lietuvos kalinių globos draugija.

 

Atkuriamasis suvažiavimas 

 

1991 m. birželio 29 d.  įvyko Lietuvos kalinių globos draugijos (Draugija) atkuriamasis suvažiavimas. Jo metu buvo atkurta 1921–1940 metais vykdžiusi savo veiklą Kalinių globos draugija, kurios veikla buvo – moralinė ir materialinė parama kaliniams. Draugija atkurta remiantis ta pačia pradine idėja ir paliekant pavadinimą (šis pavadinimas šiandien gal kartais ir klaidina žmones: ką reiškia kalinių globa? Normaliose išsivysčiusiose Vakarų šalyse globa suvokiama kaip integracija. Globą reikia suprasti plačiąja prasme – kaip rūpinimąsi žmonių ateitimi, norą padėti žmogui atsistoti, bet ne vien tik kaip pašalpos, labdaros teikimą, pataikavimą). Atkuriamąjame suvažiavime priimta programa, kurioje buvo apibrėžta Lietuvos kalinių globos draugijos samprata ir bendrieji principai: Draugija tęs Kalinių globos draugijos, veikusios Kaune, tradicijas, teiks materialininę ir moralinę paramą kaliniams ir jų šeimoms, padės išėjusiems į laisvę susirasti darbo ir pradėti dorą gyvenimą. Programoje buvo numatytos pagrindinės veiklos kryptys, formos ir tikslai, patvirtinti Lietuvos kalinių globos draugijos įstatai. Suvažiavimas priėmė šūsnį rezoliucijų dėl: įkalinimo įstaigų žinybinės priklausomybės; įkalinimo įstaigų struktūros; bausmės vykdymo sąlygų diferencijacijos; progresyviosios bausmės atlikimo sistemos įvedimo; nuteistųjų darbo stažo; kalinių trumpalaikių atostogų; pataisos darbų įstaigų darbuotojų kvalifikacijos; dėl psichiatro etato pataisos įstaigose; reabilitavimo asmenų, kurie politiniais sumetimais buvo nuteisti kriminaline bausme; dėl mirties bausmės panaikinimo. Draugijos valdybos pirmininku buvo išrinktas Česlovas Stonys (aktorius), valdybos tikraisiais nariais buvo išrinkti: Jonas Algirdas Stašinskas (LDF pirmininko pavaduotojas, žurnalo “Kryžkelė“ vyriausiasis redaktorius, tarpžinybinės darbo grupės „Probacijos modelio sukūrimas Lietuvoje, sudarytos prie Teisės instituto, narys, pastruoju metu – Malonės komisijos narys), Milda Bliumenzonienė (ekonomistė, draugijos reikalų tvarkytoja, šiuo metu – Socialinės priežiūros centro vadovė), Algimantas Dziegoraitis (socialinių mokslų daktaras, advokatas, vėliau – Vyriausios tarnybinės etikos ir  Malonės komisijų narys, Mykolo Romerio universiteto Administracinės teisės ir proceso katedros docentas, Lietuvos advokatų tarybos žurnalo "Lietuvos advokatūra" pirmininkas), Raimondas Baltrušis (inžinierius), Vytautas Girdzijauskas (Lietuvos žmogaus teisių asocialijos pirmininkas, rašytojas, politinis kalinys), Algis Grinevičius (advokatas), Stasys Kaušinis (Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos sekretorius, šiuo metu – Piliečių gynybos paramos fondo direktorius), Vladas Kazėnas (ekonomistas), Viktoras Petkus (vienas iš Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų, buvęs politinis kalinys, šiuo metu –  Lietuvos žmogaus teisių asociacijos Garbės pirmininkas), Eduardas Razgauskas (medicinos mokslų daktaras, gydytojas, vėliau Santariškių šeimos medicinos centro direktorius, šiuo metu – VšĮ Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninės Alergologinio centro vadovas), monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas (Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas, buvęs politinis kalinys), Danutė Sargautienė, žurnalistė, laikraščio „Kryžkelė“ redaktorė, vėliau – atsakingoji išleidėja laikraščių „Sargyba“ ir „Buhalterija“, šiuo metu – Lietuvos kalinių globos draugijos socialinė darbuotoja). Draugijos valdybą sudarė sekcijos: informacijos, teisinio darbo, kalinių švietimo ir auklėjimo, kalinių sveikatos apsaugos, moterų ir nepilnamečių, labdaros ir dvasinio-religinio ugdymo.Neilgai trukus po suvažiavimo Draugijos valdybos pirmininku buvo perrinktas Jonas Algirdas Stašinskas, kuris sekmingai beveik 20 metų vadovauja Draugijai. Per dvidešimties metų Draugijos veiklos laikotarpį, Draugijos valdybos valdybos sudėtis truputį keitėsi. Šiuo metu tikraisiais nariais yra, jau pirmiau minėti: Jonas Algirdas Stašinskas, Milda Bliumenzonienė, Eduardas Razgauskas, Vytautas Girdzijauskas, Algis Grinevičius, Stasys Kaušinis, Vladas Kazėnas, Raimundas Baltrušis, Danutė Sargautienė, taip pat Arvydas Valionis (vertėjas, kritikas, žurnalistas, žurnalo “Kryžkelė” redaktorius), (Vytautas Gegužis (gydytojas), Perpetua Dumšienė (rašytoja).  

 

 

Draugijos leidiniai 

 

Lietuvos kalinių globos draugija, norėdama visuomenei pristatyti savo veiklą sprendžiant įvairias Lietuvos penitencinės sistemos, asmenų išėjusų iš įkalinimo vietų problemas, 1992–1995 m. leido 3000 egz. dvisavaitį laikraštį „Kryžkelė“. Vyr. redaktoriai buvo: Vytautas Girdzijauskas (1992 m.) ir Jonas Algirdas Stašinskas (nuo 1993 m.), redaktorė – Danutė Sargautienė. Šis leidinys buvo skirtas asmenims, atliekantiems bausmę įkalinimo įstaigose. Jis nušvietė Draugos veiklą, nuteistųjų gyvenimą įkalinimo įstaigose, kitų Europos šalių kalėjimų sistemą, kėlė viešumon netinkamas nuteistųjų laikymo sąlygas, darbuotojų elgesį su nuteistaisiais, skatino nuteistuosius kurti: spausdino jų eilėraščius, trumpus apsakymus. „Kryžkelė“ buvo nemokamai platinamas laikraštis įkalinimo įstaigose. Pristigus lėšų, laikraštis „Kryžkelė“ nebuvo leidžiamas.1997 m.–2007 m. atsiradus galimybei „Kryžkelė“ buvo atgaivinta, tačiau įgavo kitą leidinio formą – žurnalo. Jo vyr. redaktoriumi buvo Jonas Algirdas Stašinskas, redaktoriais – Algimantas Dziegoraitis ir Arvydas Valionis. Žurnalo temos buvo globalesnės. 2005 m. žurnalas „Kryžkelė“ pradėjo rašyti probacijos mūsų šalyje klausimu. Į diskusijas buvo įtraukta nemažai Lietuvos žinomų žmonių. Šis leidinys buvo platinamas ne tik pataisos namuose, bet ir Seime, Vyriausybėje, kitose valstybės institucijose. Draugija išleido ir kitus leidinius.  

 

 

Veikla

 

Per tuos dvidešimt metų buvo išanalizuota penitencinė Lietuvos sistema, jos veikla. Daug kartų aplankytos visos Lietuvos įkalinimo vietos. Lietuvos Seimas priimdamas visus be išimties amnestijos įstatymus, juose nurodydavo, kad Draugija kartu su pataisos įstaigų administracija, prokuratūra įeina į amnestijų komisijų sudėtį ir taiko nuteistųjų atžvilgiu priimtą amnestijos įstatymą. Draugija parodė iniciatyvą suteikiant nuteistiesiems balsavimo teisę, pervedant pataisos įstaigas iš Vidaus reikalų ministerijos į Teisingumo ministerijos kompetenciją, ženkliai prisidėjo pertvarkant kai kurių pataisos įstaigų struktūras, jos pasiūlymai turėjo įtakos sprendžiant ir kitus svarbius nuteistiestųjų klausimus. Ne kartą buvo keliamas ir probacijos Lietuvoje klausimas, teikti pasiūlymai valstybės institucijoms, Draugijos pirmininkas Jonas Algirdas Stašinskas buvo tarpžinybinės darbo grupės „Probacijos modelio sukūrimas Lietuvoje“, sudarytos prie Teisės instituto, narys. Draugija teikė siūlymus Probacijos įstatymo projektui, kuris vis dar kažkur stringa.   Įgyta patirties dirbant dvidešimt metų su nuteistaisiais ir aštuonerius metus Lietuvos Prezidento Malonės komisijoje (Malonės komisijos nariu buvo advokatas Algimantas Dziegoraitis, o pastariuosius keletą metų – Draugijos pirmininkas, teisininkas  Jonas Algirdas Stašinskas). 1999 m. Spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Nuteistųjų ir grįžusių iš kardomojo kalinimo vietų, pataisos darbų ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų asmenų socialinės adaptacijos 1999 - 2003 metų programą. Pirmame programos etape buvo numatyta įsteigti socialinės reabilitacijos centrus Vilniuje ir Kaune, tačiau tokių centrų įkūrimui nebuvo skirti Vyriausybės programoje patvirtinti pinigai. Susiklosčius tokiai padėčiai, Lietuvos kalinių globos draugija surado partnerius bei lėšas užsienyje ir savo iniciatyva pastatė socialinės adaptacijos centrą Vilniuje. Teigiamai įvertinę Vilniaus adaptacijos centro dviejų metų veiklos rezultatus Nyderlandų fondai Vidurio ir Rytų Europai nusprendė finansuoti dar vieno tokio centro steigimą – taip Draugijos pastangomis buvo įkurtas ir kitas centras Pravieniškių gyvenvietėje. Šiuo metu abu centrai sekmingai plėtoja savo veiklą.

Savanorių pagalba Draugijos veikloje yra labai svarbi. Todėl daug dėmesio skiriama  tam, kad kuo daugiau savanorių įtraukti į savo veiklą. Šiuo metu Draugijoje savanoriauja 28 savanoriai. Išėjusių į laisvę asmenų socialinių, bendravimo įgūdžių ugdymas, užimtumas, pagalba ieškant darbo, padedant atrasti savo gebėjimus, įvairiapusė parama (teisinė, materialinė, moralinė ir kitokia) – pagrindinės Draugijos veiklos. Šias veiklas atlieka Draugijos socialiniai darbuotojai (Milda Bliumenzonienė, Lina Šarkaitė, Danutė Sargautienė) savanorių (savanorių koordinatorė Lina Rapalavičiūtė) padedami. Socialiniai darbuotojai, pasitelkę savanorius, yra dažni svečiai ir pataisos namuose (ypač Vilniaus pataisos namuose). Čia jie su nuteistųjų grupelėmis bendrauja, organizuoja įvairius renginius, užsiėmimus.

 

 

 

Draugijos bendradarbiavimas

 

Lietuvos kalinių globos draugija bendradarbiauja su valstybės institucijomis: Seimu, Vyriausybe, kitomis valstybės institucijomis – Teisingimo ministerija, jos padaliniu – Kalėjimų departamentu ir jam pavaldžiomis įstaigomis, taip pat Vilniaus savivaldybe, Pataisos inspekcija, Lietuvos darbo biržos Vilniaus skyriumi ir kt.

2011 m. balandžio 7 d. Kalėjimų departamento direktorius Saulius Vitkūnas ir Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas Jonas Algirdas Stašinskas pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Sutartis pasirašyta siekiant sėkmingiau integruoti asmenis, atlikusius terminuoto laisvės atėmimo bausmę, į šalies darbo rinką ir teikti jiems pagalbą, keisti ir formuoti visuomenės požiūrį į buvusį nuteistąjį, padedant pastarajam adaptuotis laisvajame pasaulyje. Pasak, Kalėjimų departamento direktoriaus Sauliaus Vitkūno, sutartis įteisino ne vienerių metų gražų bendradarbiavimą tarp įstaigų ir ši iniciatyva paskatins ir kitas nevyriausybines organizacijas dalyvauti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų resocializacijos procese ir keisti visuomenės požiūrį į buvusį nuteistąjį.

 

 

Draugijos veikla domisi ir valstybės instutucijos, ir dvasininkija, ir užsieniečiai

 Draugijos Dienos užimtumo centre svečiavosi aukšti valstybės institucijų, ir dvasininkijos atstovai:  visi buvę teisingumo ministrai ir dabar einantis ministro pareigas – Remigijus Šimašius, vidaus reikalų ministras Vidmantas Žiemelis, Vilniaus teritorinės darbo biržos Juozas Kankevičius, kardinolas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis ir kiti garbūs svečiai.Neaplenkė Draugijos ir užsienio valstybių atstovai: Danijos karalienės Margrethe II sesuo princesė Benedikte, PHARE programos koordinatorė Clara Gordon,Oslo valstybės probacijos tarnybos aukštas pareigas užimanti darbuotoja Anne Marit Thorsrud, Danijos Helsinkio žmogaus teisių grupės narė Margareta Kempinska Jakobsen, svečiai iš Anglijos, piligrimai ir kt.Šiais metai (2011 m.) Danijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje Laurids Mikaelsen lankėsi Lietuvos kalinių globos draugijos Pravieniškių socialinės integracijos centre. Jis domėjosi, kaip šiame centre kaliniai integruojami į visuomenę, apžiūrėjo centro bei gamybines patalpas, ir pagyrė, kad jos įrengtos gerai, vykdomą veiklą ir siūlė dirbti pagal danų Kofoedo mokyklos principus.